Dubysos aukštupio mokykloje svečiavosi istorikas Norbertas Černiauskas
Antrosios integruotos temos veiklos prasidėjo spalio 17-ąją ir neatsitiktinai tą dieną Dubysos aukštupio mokyklos skyriuose paskaitas vyresnių klasių mokiniams skaitė istorikas Norbertas Černiauskas.
Antrosios integruotos temos veiklų metu mes keliame sau klausimą “Kur mes esame vietos ir laiko prasme?”, tyrinėjame savo orientaciją vietoje ir laike, domimės asmenine istorija, savo namais ir kelionėmis ar persikėlimais iš vienos vietos į kitą, mažesniais ar dideliais žmonijos atradimais, įvairiais tyrinėjimais bei migracijomis, tarpusavio sąsajomis tarp individų ir civilizacijų. Išsamią ir įdomią įžangą į šias diskutuotinas temas padarė svečias iš Vilniaus universiteto, savo paskaitoje “Mažas pasaulis” apžvelgęs istorijos raidą ir žmonijos atradimus, Lietuvos sąsają su pasauliu.
Paskaitos pradžioje istorikas mokiniams priminė apie akmens amžių ir ekologinį tvarumą, iki šių dienų išlikusius senus piešinius, raižinius, statinius. N. Černiauskas siūlė paspėlioti, iš kur kilę tokie žodžiai, kaip “stadionas, teatras, kupolas, arka, cirkas, kolona, viadukas”… Drauge su mokiniais diskutuota – ar Lietuva buvo medžiotojų, rinkėjų, o gal žemdirbių šalis?
Didelis dėmesys paskaitos ir trumpų diskusijų su mokiniais metu buvo skirtas jėzuitų ir kitų vienuolių veiklai aptarti, jų indėliui į švietimą paminėti. Neapsieita ir be dėmesio karinei temai, dragūnų, husarų ir ulonų atsiradimui Lietuvoje. Žvelgdami į nuotraukas, mokiniai spėliojo, kur prancūziško stiliaus parkas, o kur angliškas, kokių galima daugiau rasti Lietuvoje ir kitose šalyse…
N. Černiauskas siūlė pagalvoti, kurie maisto produktai, vartojami šiandien, yra amerikietiškos kilmės, o kurie yra europietiški. Didelis dėmesys paskaitos metu buvo skirtas “Kolumbiniam apsikeitimui”, kai istorikas vaizdžiai pasakojo apie K. Kolumbo ir kitų jūrininkų, keliautojų jūrų kelius bei atradimus, maisto ir kitų dalykų tarp amerikiečių ir europiečių apsikeitimus. Taip mus pasiekė bulvės, pomidorai, o iš Pietų Amerikoje pradėtų auginti cukranendrių, atkeliavo Europon cukrus…
Ir sporto šakos “keliavo” iš vienos šalies į kitą. Lietuvon “basketbolą, krepšiasvydį”, dabartinį krepšinį atvežė lietuvių emigrantai, kažkada išvykę uždarbiauti ar emigravę dėl kitų priežasčių, Amerikoje susidomėję šiuo žaidimu ir jo išmokę, o vėliau, grįžę Lietuvon, jau mokę žaisti tėvynainius. Istorikas paminėjo, kad nemažai sporto šakų yra atkeliavę iš kitų kraštų, buvo patobulintos, pritaikytos ir plačiai paplito savose šalyse.
N. Černiauskas kvietė domėtis istorija, savo ir kitomis šalimis, tyrinėti viską, kas mus supa, ką mes paveldėjome iš savo prosenelių ir atsakingai žiūrėti į tai, ką paliksime ateities kartoms.
