Dubysos aukštupio mokykla

„Ką norima įvesti į gyvenimą, tą reikia pirmiausia įvesti į mokyklą“ Vilhelmas fon Humboltas

Pradinis ir pagrindinis ugdymas


Pradinis ir pagrindinis ugdymas organizuojamas remiantis LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintomis bendrosiomis ugdymo programomis.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mokykloje PRINCIPAI:

  1. Humaniškumo – teigiamo besąlygiško asmens vertingumo, pagarbos individualybei pripažinimas, kiekvieno mokinio ugdymosi poreikius atitinkančio ugdymo turinio atrinkimo ir tinkamo jo įgyvendinimo užtikrinimas;

2 .Demokratiškumo – kiekvieno mokyklos bendruomenės nario teisės dalyvauti priimant sprendimus, prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimą pripažinimas;

3. Įvairovės – galimybių mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams sudarymas lanksčiai ir kūrybiškai siekti ugdymo(-si) tikslų, taikant įvairias mokymo(-si) strategijas, mokymo metodus, parenkant ir paskirstant ugdymui skirtą laiką, mokymo priemones ir kuriant ar parenkant nestandartines ugdymo(-si) aplinkas.

4. Solidarumo – kiekvieno bendruomenės nario pastangų nukreipimas siekti bendro mokyklos tikslo;5.Kultūrinio tapatumo – teigiamo savęs priskyrimo tam tikrai sociokultūrinei bendrijai palaikymas, ištikimybės savajai kultūrai, įsipareigojimo ją perimti ir puoselėti skatinimas.

FORMUOJAMOS UGDYTINIŲ SAVYBĖS:

Smalsūs 

Mąstantys 

Visapusiškai išprusę 

Bendraujantys 

Principingi 

Atviri pasauliui 

Rūpestingi 

Harmoningi 

Nebijantys rizikuoti

Mokinių savybės ugdomos per:

  • Mokymasis bendradarbiaujant

Vaikai nori bendradarbiauti, bet mes priverčiame juos konkuruoti. Piteris Grėjus Ph.

Kiekvieną darbo dienos rytą maorių ir anglų pirmokai rinkdavosi viename kambaryje mokykloje

Naujojoje Zelandijoje. Vienas po kito jie priėdavo prie savo mokytojo ir kalbėjosi apie tai, kas jiems nutiko praėjusią dieną. Mokytojas paklausė, koks jų nuomone žodis iš papasakotos

istorijos, kurį jie norėjo išmokti skaityti. Vieną dieną Mohi paprašė „jet“; Mokytojas parašė „reaktyvinis“ ant kortelės, davė jam, ir jis nuėjo mokytis skaityti savo naują žodį. Drovi mergina, sušnibždėjo „namai“; paėmė kortelę ir nuėjo išmokti jos naujo žodžio. Kiti vaikai prašė: „mama“; „tėtis“ „bučinys“; „išgąstis“;…o ko jie išsigando? Maorių vaikai dažnai sakydavo „vaiduoklis“; Anglų vaikai pavadino kažkokį gyvūną, kurio niekada nematė, „tigras“; arba „aligatorius“. Jei būtum vaikas, kurio norėtum? Tavo žodžiai arba pirmieji žodžiai perskaitytame tekste: „Ateik, Jonas, ateik“. Žiūrėk ir žiūrėk”; YAEL SHARAN

  • Demokratinis ugdymas

Davidas Gribble’as Vaikai karų nepradeda

„Tu esi vaikinas iš Samerhilo“, – pasakė jis. „Smalsu sužinoti, kaip jums atrodo toks išsilavinimas dabar, kai maišotės su senųjų mokyklų vaikinais. Tarkime, turėtum rinktis dar kartą, ar eitum į Etoną ar į Summerhillą?

„O, Samerhilas, žinoma“, – atsakė Džekas.

„Bet ką ji siūlo, ko nesiūlo kitos mokyklos?

Džekas pasikasė galvą. – Nežinau, – lėtai tarė jis; „Manau, kad tai suteikia visiško pasitikėjimo savimi jausmą“.

„Taip“, – sausai pasakė vadovas, pastebėjau tai, kai įėjai į kambarį.

„Viešpatie, – nusijuokė Džekas, – atsiprašau, jei padariau tau tokį įspūdį.“

„Man patiko“, – atsakė vadovas. „Dauguma vyrų, kai kviečiu juos į biurą, nerimsta ir atrodo nepatogiai. Tu atėjai kaip man lygus. Beje, į kokį skyrių sakėte, kad norėtumėte pereiti?

“Aš tik dabar suvokiu absoliučią savo ugdymo schemos laisvę. Matau, kad visos išorinės prievartos yra neteisingos, kad vidinė prievarta yra vienintelė vertybė. Ir jei Marija ar Dovydas nori tingėti, tinginys yra vienas dalykas šiuo metu. Kiekviena sveiko vaiko gyvenimo akimirka yra darbinga akimirka. Vaikas neturi laiko sėdėti ir tinginiauti. Tinginiauti yra nenormalu, tai yra atsigavimas, todėl būtina yra tai, kas būtina.” A. S. Neill

Mokykloje diegiami Demokratinio ugdymo principai. Demokratinio ugdymas keičia mokinių motyvaciją mokytis ir padeda augti autentiškai, išsilavinusiai bei pilietiškai aktyviai jaunajai kartai, gebančiai įveikti XXI a. kylančius iššūkius. Vienas demokratinio ugdymo ramsčių – pasitikėjimas vaiku, jo vidiniu smalsumu ir gebėjimu priimti sprendimus. Šio ugdymo siekiamybė – kad vaikai augtų be baimės ir taptų atsakingi, empatiški ir savarankiški piliečiai. Mokykloje vyksta individualūs pokalbiai su kiekvienu mokiniu, klasės susirinkimai, mokyklos susirinkimai.

Ir šioje individualybėje jie visi dalijasi šiais elementais:

  • Tvirtas lygybės ir bendros atsakomybės vertybių kultūros pagrindas. Pagarba gimdo pagarbą. Pasitikėjimas gimdo pasitikėjimą. Užuojauta gimdo užuojautą. Tolerancija gimdo toleranciją. Klausymas skatina klausytis.
  • Kolektyvinis sprendimų priėmimas, kai visi bendruomenės nariai, nepriklausomai nuo amžiaus ar statuso, turi vienodą nuomonę priimant svarbius sprendimus, tokius kaip mokyklos taisyklės, mokymo programos, projektai, darbuotojų samdymas ir net biudžeto klausimai.
  • Savarankiškas atradimas ; Besimokantieji pasirenka, ko, kada, kaip ir su kuo mokosi. Mokymasis gali vykti klasėje arba už jos ribų, tiek žaidžiant, tiek mokantis įprastu būdu. Svarbiausia, kad mokymasis yra vidinės mokinių motyvacijos ir jų interesų siekimas

  • Integruotas ugdymas Ugdymo turinys integruojamas, remiantis Tarptautinio bakalaureato patirtimi pagal 6 temas: „Kas aš esu“, „Kur aš esu vietos ir laiko požiūriu“, „Kaip aš išreiškiu save“, „Kaip veikia pasaulis“, „Kaip mes organizuojame savo gyvenimą“, „Dalijimasis planeta“.
  • Tyrinėjimo kompetencija
  • ASMENINIS PROJEKTAS Asmeninis projektas skirtas mokinių gabumams, stiprybėms atskleisti. Jis padeda motyvuoti mokinį darbinei veiklai, leidžia jam pajusti savo galimybes, tyrinėti, atskleisti savąjį ,,Aš‘‘.Asmeninis projektas atliekamas pagrindinio ugdymo programos 5–10 klasėse. AP mokiniai gali rengti ir atlikti individualiai ir grupėje. Produktas arba rezultatas gali būti kuriamas mokiniams bendradarbiaujant, bet turi būti akivaizdus kiekvieno mokinio individualus įnašas ir dalyvavimas procese. Asmeninių projektų eiga fiksuojama OneNote aplinkoje. Už fiksavimą atsakingi mokytojai, turintys asmeninio projekto dalyką.
  • GRUPINIO TYRIMO PROJEKTAS. Kiekvienas 1–4 klasės mokinys atlieka grupinį tyrimą. Produktas arba rezultatas kuriamas mokiniams bendradarbiaujant, bet yra ir akivaizdus kiekvieno mokinio individualus įnašas ir dalyvavimas procese. Grupinio tyrimo projektai leidžia mokiniams kolektyviai planuoti ir prisiimti atsakomybę už skirtingus projekto aspektus. Mokinys, atlikdamas grupinį tyrimą, siekia mokytis tyrinėti, planuoti, veikti, įsivertinti. Baigę grupinį projektą, mokiniai parengia pristatymą.
  • Dėmesys IT

 „Arba naudojiesi kompiuteriais, arba negali atlikti darbo“. Grace Hopper.

  • Dėmesys individualiai pažangai remiantis duomenimis

asmeninis mokinio pažangos aplankas. Asmeninės pažangos aplanko paskirtis – padėti mokiniams stebėti, apmąstyti ir valdyti savo mokymąsi, priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, stiprinant savo gebėjimus. Aplankas talpinamas virtualioje aplinkoje. Asmeninės pažangos aplanką sudaro „Asmenybės ugdymosi užrašai“ ir „Mano sėkmės aplankas“.